Vienas iš paskutinių ES INTERREG VI-A Latvija-Lietuva programos projekto „Language – a key understanding your neighbor“ (LingoKey) renginių – praeitą savaitę vykusi savaitgalio kalbų mokykla/akademija, prasidėjusi savo klasėse ir pasibaigusi partizanų bunkeryje Latvijoje.
Nuotoliu susijungę su savo bendraamžiais iš Aucės (Latvija) vidurinės mokyklos bei Joniškio M. Slančiausko progimnazijos šeštokai gavo dvi užduotis. Norėdami atlikti pirmąją visų mokyklų mokiniai turėjo gerokai panaršyti savo atminties stalčiukus ir iš jų ištraukti viso projekto metu išmoktus įdomiausiai skambančius latviškus arba lietuviškus žodžius ir juos surašyti į bendrą virtualų lapą. Lietuviams vieni smagiausių žodžių pasirodė „bruņurupucis“ (vėžlys) ir „dzēšgumija“ (trintukas), o latviams – „atostogos“ ir „vyniotinis“. Antroji užduotis pareikalavo kūrybingumo – pasiskirstę į mišrias grupes latviai ir lietuviai kūrė vaizdo filmukus, kuriuos vėliau sujungė į vieną „serialą“.
Tačiau labiausiai visi projekto dalyviai laukė sausio 12-osios susitikimo Latvijoje – juk kur kas smagiau bendrauti gyvai! Sniegu padabintą pirmadienį šeštokai kartojo latvių kalbos žinias dalyvaudami aktyviose veiklose Aucės apylinkėse. Su kitais LingoKey projekto partneriais susitiko prie Ylės nacionalinių partizanų bunkerio. Mokiniai pamatė, kokiomis sąlygomis gyveno latvių ir lietuvių kovotojai už Laisvę, sužinojo apie jų kovas. O savo nušalusiomis rankomis ir kojomis pajuto, ką reiškia išgyventi šaltą žiemą.
Pirmiausia mokiniai apžiūrėjo partizanų bunkerį, žvakių šviesoje pasivaišino arbata ir bandelėmis. Tada jau laukė iššūkių valandos, kai bendroje lietuvių – latvių komandoje reikėjo įveikti užduotis. Vieni mokiniai mokėsi žiemos sąlygomis rasti medžiagų ir užkurti laužą, kiti padėdami vienas kitam kuo greičiau turėjo įveikti kliūtį. Atrodė taip paprasta, bet viską apsunkino sniego pusnys ir besikandžiojantis šaltukas. Teko net bėgti į autobusą pasišildyti, apsimauti papildomas pirštines ir kepures.
Paskutinis kantrybės ir dėmesingumo išbandymas – visai lietuvių ir latvių mokinių grupei užrištomis akimis pereiti „minų“ lauką. Reikėjo išgirsti komandas, pasitikėti vieninteliu matančiu grupės draugu, mokytojomis ir stovyklos vadovėmis, neskubėti ir dar nepasiduoti šalčiui… Bet įveikus šią užduotį laukė užkurtas laužas ir karšta sriuba!
Taip prabėgo tik vienas pusdienis žiemiškoje gamtoje. Medžių viršūnėse bėgiojo saulės spinduliai, kurie į tankų mišką prasiskverbti ir sušildyti negalėjo. Stovyklos vadovės, apibendrindamos veiklas, pabrėžė, kad mokiniai gavo pajusti tik mažytę dalelę to šalčio ir nepatogumų, kuriuos teko patirti abiejų tautų Laisvės kovų partizanams. Buvo apie ką pamąstyti… Ypač artėjant Sausio 13 – Laisvės gynėjų dienai.
Mūsų šeštokus dar vieno nuotykio metu lydėjo, pirštines ir kepures dalino, morališkai palaikė bei viską fiksavo klasės vadovė Jūratė Armonavičienė.
